Marksizmo ištakos Lietuvoje

marksizmas

Jei kalbame apie modernią Lietuvos istoriją ir naujausią jo puslapį, tai turbūt kalbame apie Lietuvos istoriją po Nepriklausomybės atgavimo po 1991 metų įvykių ir Sovietų Sąjungos griūties. Apie marksizmą galima kalbėti trimis skirtingais Lietuvos istorijos etapais: nuo pirmųjų jo užuomazgų 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje iki antro pasaulinio karo, tuomet nuo būvimo Sovietų Sąjungos sudėtyje pokario pradžioje iki Sovietų Sąjungos pabaigos ir nuo Nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų. Tokios yra trys pagrindinės Lietuvos istorijos skirtys kalbant ne tik apie marksizmą, bet apskritai: labai daug dalykų galima periodizuoti būtent šiomis skirtimis, nes jos žymi skirtingas istorines epochas ir radikaliai skirtingą Lietuvos vystymosi kryptį.

Pirmiausia marksizmą galime sieti su posovietinėje Lietuvoje likusiais tam tikrais Sovietų Sąjungos ir komunistų partijos likučiais Lietuvoje. Tai dažnai buvo etninės mažumos, kurios saugiau ir/ar geriau jautėsi Sovietų Sąjungos sudėtyje, kurioje lyderiavo Rusija. Daug buvusių komunistų partijos veikėjų pakeitė savo pozicijas ir tapo Nepriklausomos Lietuvos Respublikos ryškiais politiniais veikėjais. Ryškiausias tarp jų buvo turbūt Algirdas Mykolas Brazauskas, kuris iš buvusio komunistų partijos vedlio tapo naujos Lietuvos vedliu, nes tam buvo išrinktas demokratiniu būdu.

Tuomet sekė jaunieji marksistai, kurie save siejo ne tiek su Sovietų Sąjunga, kiek su vakarų marksizmo tradicijomis. Jie rašė tokiuose puslapiuose kaip marksistai.lt ar anarchija.lt bei, kaip minėta, savo siejo su labiau libertarinės radikalios kairės politinėmis tradicijomis. Ten buvo talpinami tokių žymių veikėjų kaip Slavoj Žižek tekstai bei kitų vakaruose žinomų politikų, teoretikų, filosofų ir istorinių asmenybių. Ten taip pat buvo išsako kritika Sovietų Sąjungos bei kitų komunistinių šalių atžvilgiu, todėl tai nekėlė didelės problemos Lietuvoje ir jos viešojoje erdvėje, skirtingai nei labiau prosovietiniai portalai, kurie turėjo didesnę reikšmę šiandieninės Lietuvos užsienio politikai.

Šiandien politinė erdvė Lietuvoje prarado ir šiuos judėjimus, nes abu yra gerokai primiršti ir labiau siejami su trumpu laikotarpiu aplink 2008 metų krizę, kai buvo pradėtas kvestionuoti kapitalizmas ir neoliberali jo atmaina bei atitinkamos „laukinio kapitalizmo“ reformos. Šiandien Lietuvoje nominalioje kairėje veikia Socialdemokratų ir valstiečių partijos, bet jos yra parlamentinės ir retai kada peržengia šias ribas. Be jų, neparlamentinėje erdvėje, kurioje veikia pilietinė visuomenė, yra labai mažai politinių judėjimų, kuriuos būtų galima išskirti. Galima sakyti, kad geriausi metai ir didžiausios galimybės Lietuvoje siejamos su jau minėtais portalais bei trumpu laikotarpiu po 2008 metų krizės.

Parašykite komentarą